bylinėjimas

bylinė́jimas sm. (1) K, Š → bylinėti 2: Ir bylinės bylinėjimą mano, ir sūdys mane iš rankos tavo Ch1Sam24,16. | refl. LL143: Romanas turi daugiau didaktinio pobūdžio: parodyti bylinėjimosi pragaištingumą K.Kors.